Gyvenkime šilčiau - ETNA polistireninis putplastis - UAB Prestėja
> Gyvenkime šilčiau

Perkamiausios

Visos daugiausiai perkamos

Kuo efektyviau apšiltintas namas, tuo mažiau išlaidų

energijos-klases

Rekordiškas sumas sumokėję už šildymą, žmonės ieško būdų, kaip ateityje sumažinti šildymo išlaidas. Energetinių išteklių kainoms įtakos daryti negalime, todėl vienintelis būdas sutaupyti – stengtis kuo ilgiau išsaugoti šilumą namuose. Tai padaryti galima statomą ar atnaujinamą pastatą efektyviai apšiltinus. Apšiltinimo medžiagų pasirinkimas labai svarbus tiek statybos, tiek pastato renovacijos procese. Jeigu būsto apšiltinimui pasirinksite teisingas darbų technologijas, kokybiškas medžiagas ir darbai bus atlikti kokybiškai, laikantis visų namo apšiltinimo taisyklių, šiltu ir tvarkingu būstu didžiuositės 50 ir daugiau metų be jokių papildomų investicijų.

Pakankamo sluoksnio šilumos izoliacija iš polistireninio putplasčio leis Jums virš 80 % sumažinti išlaidas šildymui lyginant su neapšiltintu ar prastai apšiltintu namu. Tinkamai pritaikius technologijas, polistireninis putplastis metams bėgant visiskai nekeičia savo struktūros, fizinių ir cheminių savybių, jis nesukris, nesuirs ir išlaikys šilumos ir garso izoliacines savybes. Kilus gaisrui, kai temperatūra pakyla iki 100 °C, polistireninis putplastis susitraukia, taip padidindamas šilumos laidumą pastato atitvaruose. Polistireninis putplastis laikančiosiose konstrukcijose bei atitvaruose nesulaiko kaitros, dėl to gaisro metų jie mažiau pažeidžiami ir greičiau atvėsta.

Kai kalbama apie namo apšiltinimą, paprastai pirmiausia galvojama apie pastato konstrukcijų šiluminę varžą. Varža nesunkiai padidinama didinant šiltinimo medžiagų storį. Taip, konstrukcijų varža labai svarbu, tačiau dar svarbiau tinkamas namo užsandarinimas. Net 80 proc. šilumos nuostolių patiriama per nesandarumus lubose, sienų ir lubų sandūrose, langų rėmuose. Taigi, šiltinimo efektyvumą pirmiausia lemia pastato sandarumas ir tik paskui – atitvarų šiluminė varža. Todėl jei neketinate kelti savo kvalifikacijos apšiltinimo srityje ir apsišiltinti būsto pats ar stebėti kiekvieną darbininko žingsnį – apšiltinimo darbams atlikti rinkitės kokybiškas apšiltinimo medžagas ir itin patyrusius specialistus.

Kodėl verta rinktis polistireninį putplastį

Polistireninis putplastis, EPS (sutr. pavadinimas angl. Expanded Polystyrene) – termoizoliacinė medžiaga, sudaryta iš stirolo ir pentano. Šią medžiagą sukūrė vokiečių mokslininkai 1950 m. (užsandarino orą, suvaržė jo judėjimą ir neleido įsiskverbti vandeniui bei teršalams).

Polistireninis putplastis šiandien plačiausiai naudojamas kaip ekonomiškai efektyvi termoizoliacija pastatų šiltinimui, taip pat kelių ir krantinių įrengimui, interjero ar eksterjero dekoravimui ir kt. Polistireninį putplastį sudaro 98 % oro ir 2 % polistireno. Pagrindinės polistireno sudėtinės medžiagos – stirolas ir pentanas – yra angliavandeniliai, gaunami iš naftos. Stirolas gamtoje aptinkamas vaisiuose, daržovėse, riešutuose, mėsoje. Pentanas, kuris EPS medžiagoje atlieka plėtiklio funkciją, natūraliai susidaro žmonių bei gyvūnų organizmuose ir per biocheminius procesus patenka į atmosferą kartu su iškvėpiamu oru.

patvarumas

Patvarumas

Dėl išskirtinių savybių polistireninis putplastis puikiai tinka naudoti tokiose srityse, kur reikalingas didelis patvarumas ar būtina užtikrinti akustinį komfortą. Polistireninio putplasčio gaminiai išlaiko savo izoliacines savybes per visą naudojimo laikotarpį. Polistireninis putplastis atsparus daugumai cheminių medžiagų, nereaguoja su kitomis statybinėmis medžiagomis ir nėra joms jautrus.

 sveikata

Sveikata

Pagamintas polistireninis putplastis savo sudėtyje neturi sveikatai kenksmingų medžiagų, dirbant su juo nereikia darbo saugos priemonių. Polistireninio putplaščio oro poros yra uždaros, todėl jo neperpučia vėjas, neprasiskverbia teršalai ir drėgmė, įmirkis dėl aplinkos drėgmės yra minimalus, todėl šiltinamoji medžiaga negali būti pelėsio priežastis.

kaina

Kaina

Putų polistirolas yra bene pigiausia pastatų fasadų apšiltinimo medžiaga.

atsparumas

Atsparumas vandeniui

Polistireninis putplastis yra nedrėkstantis, t. y., hidrofobinis (vanduo nubėga nuo polistireninio putplasčio paviršiaus, neįsiskverbdamas į vidų) jis neįgeria drėgmės iš oro. Polistireninio putplasčio izoliacinės savybės išlieka puikios visus ilgus eksploatavimo metus.

 paprastumas

Darbo paprastumas

Su polistireniniu putplasčiu lengva dirbti – jis lengvai pjaustomas specialiomis staklytėmis, įrankiais, įkaitinta viela ar peiliu. Polistireniniu putplasčiu šiltinant pastatus pasiekiami geresni sandarumo rezultatai. Užklijuotas polistireninio putplasčio plokštes galima lyginti, šlifuoti statybine trintuve ar šlifavimo popieriumi, o tokie darbai neįmanomi kreivus sovietmečiu statytų daugiabučių fasadus apklijavus mineralinės vatos plokštėmis.

galimybes

Galimybės

Skirtingoms pastato zonoms apšiltinti naudojamos atitinkamos polistireninio putplasčio rūšys. Pavyzdžiui, polistireninis putplastis EPS 70 tinkamas išorinėms sienoms šiltinti, EPS 80 – stogams, EPS 100 – pamatams ir cokoliui. Kai kurie specialistai cokolinei daliai šiltinti dėl mažo vandens įgeriamumo rekomenduoja tik polistireninį putplastį. Polistireninio putplasčio naudojimas neriboja techninių sprendimų įvairovės. Jis sėkmingai naudojamas tiek įrengiant tinkuojamųjų fasadų šiltinimo sistemas, tiek dekoruojant įmantriausius
fasadus, pavyzdžiui, gaminant sudėtingų formų karnizus, fasadų dekoro elementus.

Polistireninis putplastis dėl savo gerų mechaninių ir termoizoliacinių savybių ilgą laiką naudotas įrengiant būtent tinkuojamąją fasadų šiltinimo sistemą. Pastaruoju metu, atlikus reikiamus bandymus ir laikantis gamintojų rekomendacijų, polistireninis putplastis pradėtas naudoti ir ventiliuojamai fasadų šiltinimo sistemai.

IZOLIACIJA

Izoliacija

Polistireninis putplastis, įrengiant jį pagal gamintojo rekomendacijas, nesudaro šalčio tiltelių, per visą savo tarnavimo laikotarpį išlaiko savo fizikinius ir mechaninius parametrus.

stabilumas

Stabilumas

Polistireninis putplastis esant įprastoms gamtinėms sąlygoms (iki 100 °C) nekeičia savo matmenų, išlaiko savo nominalų storį, jo nereikia papildomai atstatinėti. Matmenys nekinta esant tam tikroms oro sąlygoms bei po daugelio naudojimo metų.  Šią savybę nurodo parametras DS (N) 2, kuris nurodytas gaminio atitikties sertifikate.

degumas

Degumas

Esant aukštesnei nei 100 °C temperatūrai polistireninis putplastis pradeda trauktis, gaisro atveju iš jo išeina oras ir padidėja šilumos laidumas pastato atitvaruose. Polistireninis putplastis laikančiosiose konstrukcijose bei atitvaruose nesulaiko kaitros. Dėl to pastatų laikančiosios konstrukcijos bei atitvarai per gaisrą yra mažiau pažeidžiami, greičiau atvėsta. Tai labai reikšmingas polistireninio putplasčio privalumas.

Polistireninio putplasčio gaminių užsidegimo bandymai atliekami pagal LST ISO 11925-2 ir įvertinama pagal LST 1533 pateiktus užsidegimo įvertinimo rodiklius. EPS gaminiai, pagaminti su degumą mažinančiais priedais, turi atitikti reikalavimus, keliamus sunkiai užsiliepsnojančioms medžiagoms. Veikiant bandinį šilumos srautu 40 kW/m², jo paviršius gali užsiliepsnoti ne anksčiau kaip po 60 sek., o veikiant šilumos srautu 30 kW/m² – ne anksčiau kaip po 180 sek., degdamas išskiria mažai nuodingų medžiagų (kelis kartus mažiau negu degant spygliuočiams).

Polistireninio putplasčio žaliava aprūpinama ugnį slopinančiu priedu, kuris netirpsta vandenyje, atsparus hidrolizei. Polistireninis puplastis su degumą slopinančiais priedais, trumpai veikiamas liepsnos, traukiasi neužsidegdamas. Ilgiau veikiamas liepsnos, jis užsidega, tačiau liepsna paviršiumi sklinda itin lėtai. Pašalinus liepsnos šaltinį, polistireninis putplastis su degumą slopinančiais priedais liaujasi degęs. Nelieka ir jokio rusenimo. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, naudojamas EPS yra su degumą slopinančiais priedais.

Polistireninis putplastis uždengiamas armavimo mišiniu, tinku, gipso kartonu, fasadinėmis plytelėmis. Tokia sistema visiškai atitinka gaisrinės saugos reikalavimus.

LAIKAS

Laikas

Naudojant apšiltinimo darbuose polistireninį putplastį, patiriamos mažesnės laiko sąnaudos. Klijai neįsigeria į polistireninį putplastį, dėl to greičiau vyksta džiūvimo procesas. Be to, polistireninis putplastis lengvai ir greitai pjaustomas.

aplinkosauga

Aplinkosauga

Polistirenio putplasčio gamybinės atliekos bei senas, panaudotas polistireninis putplastis lengvai perdirbamas, iš jo gaminamas naujas putplastis. Polistireniniam putplasčiui pagaminti naudojamas minimalus kiekis energijos ir žaliavų.

Kaip taisyklingai klijuoti putų polistireno plokštes

  • Klijų paruošimas. Paruošiant klijus sausas mišinys sumaišomas su vandeniu, leidžiama pastovėti iki 10 minučių ir dar kartą gerai išmaišoma gręžtuvu su maišikliu.

kaip paruosti

  • Kraštinės padėties metodo atveju mišinio juosta tepama ant kitos plokštės pusės krašto ir keletas apie 8 cm skersmens kauburėlių viduryje (paprastai 2–3). Po smeigėmis neturi būti erdvės, neužpildytos mišiniu. Šio metodo atveju šiltinimo sistemą pagrindo atžvilgiu galima šiek tiek paslinkti.
  • Kiekviena plokštė pagal visą perimetrą turi būti priklijuota prie pagrindo, taip pat ir supjaustytos mažesnio dydžio plokštės.
  • Plokštės kraštai neturi būti ištepti klijais. Jei spaudžiant plokštę prie sienos klijai išsilieja už krašto, juos reikia nedelsiant pašalinti. Negalima pamiršti nuvalyti mišinio likučių ir nuo kampinių plokščių tarpų.
  • Jei klijai kauburėliais nekrečiami, plokštės kraštai gali užsiriesti ir plokščių sujungimo vietoje gali atsirasti plyšiai. Jei klijų juosta netepama ant kitos plokštės pusės krašto, gali atsirasti plokštės vidurio įdubimas ir plyšiai. Reikėtų gulsčiuku visą laiką tikrinti paviršiaus vertikalumą, o liniuote – tiesumą.

iliustracijos_600x390_20

 

  • Klijuojant šiltinamąsias plokštes tuo pačiu metu montuojamos ir palangių iš lauko pusės gembės, nes vėliau jas pritvirtinti yra sunkiau. Tuo pačiu metu atitinkamose jungimo vietose instaliuojami bitumo ir poliuretano tarpikliai. Kad tarpikliai brinkdami neišjudintų šiltinamosios plokštės iš savo vietos, galima plokštę laikinai pritvirtinti smeige arba prikalti vinimi prie pagrindo, kol klijai išdžius.langas3.jpg
  • Plokštės klijuojamos šalia viena kitos, be tarpelių užpildymo priemonės. Plokštės prie pagrindo prispaudžiamos taip, kad mažiausiai 40 % jos viso ploto būtų padengta klijais. Spausti reikia gana smarkiai, kad sukibimas būtų geras. Prispaudus plokštę patartina ją šiek tiek pastumti, norint pažeisti klijų paviršiuje galinčią susidaryti plėvelę. Klijų kiekis turi būti tolygus.
  • klijai
  • Šiltinamosios plokštės klijuojamos horizontaliai ilgesniąja 1 m kraštine. Kitaip klijuoti neleistina. Klijuojant šiltinamąsias plokštes neturi atsirasti skersinių plyšių. Plokštės turi būti susietos lygiai, kaip klojant plytų sieną, pradedant nuo apačios ir atsižvelgiant į pastato vertikaliuosius ir horizontaliuosius kampus (pavyzdžiui, iš pastato išsikišančių detalių ar priestatų atveju).
    siena
  • Kampuose plokštės galas paliekamas išsikišęs, kuris vėliau smulkiai dantytu pjūklu (pasinaudojant liniuote) tiksliai nupjaunamas.
  • Tarpeliai užpildomi tos pačios šiltinamosios medžiagos juostelėmis, kurios užpildo plyšius. Plyšių užpildui galima naudoti ir tam tikslui pritaikytas poliuretano putas, tačiau reikia stebėti, kad putos užpildytų ne tik atviro plyšio paviršių, bet ir visą jo gilumą. Plyšius užpildyti armuojamuoju mišiniu yra draudžiama.
    Klijuojant termoizoliacines plokštes, saugoti, jog klijai nepapultų į siūles.
    siules
  • Paviršių iš specialios medžiagos (akytojo betono su plytomis) sujungimo vietose neturi būti išilginio šiltinamųjų plokščių plyšio. Išilginio šiltinamųjų plokščių plyšio taip pat neturi būti virš prie pagrindo pasitaikančių pakopų. Pagrindo linija ir šiltinamosios plokštės linija turi būti paslinktos per 10 cm.
  • Angų kampuose neturi atsirasti skersinių plyšių. Plokštę reikia pjaustyti taip, kad kraštinės ilgis būtų ne mažesnis nei 10 cm. Tai galioja ir visoms kitoms angoms, taip pat nišoms.
  • Polistireninio putplasčio plokštės neturi būti pageltusios nuo UV spindulių. Jei tai pastebėsite, paviršių nušlifuokite ir pašalinkite dulkes.
  • Plokštes reikia kloti tiesiai. Jei jos klojamos nelygiai, yra įdubusios ar sulinkusios, gali atsirasti plyšiai ir apdailos struktūroje bus nelygumų.

Sekite mus „Facebook“

Facebook